Sugiharos Pėdomis Japonijoje: Yaotsu ir Tsuruga

Chiune Sugihara, 1939–1940 m. dirbęs Japonijos vicekonsulu Kaune ir išdavęs tūkstančius tranzito vizų nuo nacių bėgantiems žydams, Japonijoje turi du su juo tiesiogiai susijusius lankytinus objektus — gimtąjį miestelį Yaotsu su memorialiniu parku ir Tsurugos uostą, kur dauguma jo vizų turėtojų pirmą kartą įžengė į Japonijos žemę. Lietuvos keliautojui, pažįstančiam Kauno Sugiharos namus, tai reta proga pamatyti tos pačios istorijos kitą galą — vietą, kur gelbėtojas gimė, ir vietą, kur jo pasirašytos vizos iš tikrųjų išgelbėjo gyvybes.

Kodėl ši istorija svarbi būtent iš Kauno

1939–1940 m. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, ir būtent ten, mažoje konsulinėje patalpoje, Sugihara per kelias savaites ranka pasirašė tūkstančius tranzitinių vizų žydams pabėgėliams, nepaisydamas Tokijo nurodymų nutraukti jų išdavimą. Vizos leido keliauti per Sovietų Sąjungą Transsibiro geležinkeliu iki Vladivostoko, o iš ten laivu į Japoniją. Kauno Sugiharos namų muziejus šią istoriją pasakoja iš Lietuvos pusės; Japonijos pusė prasideda tada, kai tie patys žmonės išlipo iš laivo.

Tsuruga — uostas, kuris save vadina žmoniškumo uostu

Fukui prefektūroje esantis Tsurugos uostas buvo pagrindinis punktas, kur laivai iš Vladivostoko atgabendavo pabėgėlius su Sugiharos vizomis. Vietiniai gyventojai pabėgėliams, kurie dažnai atplaukdavo išsekę ir be pinigų, siūlė maistą ir pagalbą — ši atmintis šiandien įamžinta muziejuje „Port of Humanity Tsuruga Museum“ (Žmoniškumo uosto muziejus), kuriame eksponuojami to laikotarpio dokumentai, laiškai ir liudijimai. Muziejus yra nedidelis, bet detalus, ir jame aiškiai parodyta, kaip vienas Kaune pasirašytas parašas virto tūkstančiais išgelbėtų gyvybių kitame pasaulio krašte.

Yaotsu — Sugiharos gimtinė

Gifu prefektūroje esantis Yaotsu miestelis yra Sugiharos gimtoji vieta. Čia įrengtas „Žmoniškumo kalvos parkas“ (Jindo no Oka Koen) su Chiune Sugiharos memorialine sale, kurioje pasakojama visa jo biografija — nuo tarnybos Kaune iki pokario metų, kai apie jo poelgį Japonijoje beveik nebuvo žinoma. Parkas įrengtas ant kalvos su vaizdu į miestelį, ir jame yra simbolinė vartų statula, primenanti sienos kirtimą tarp gyvybės ir mirties, kurį jo vizos leido padaryti tūkstančiams žmonių.

Kodėl ši istorija Lietuvoje jaučiama kitaip nei kitur

Daugelyje šalių Sugiharos istorija žinoma tik iš filmų ar knygų; Lietuvoje ji turi konkrečią adresą — Vaižganto gatvę Kaune, kur vis dar stovi pastatas, kuriame veikė konsulatas. Kauno Sugiharos namuose saugomi originalūs dokumentai, liudijimai ir net kai kurių išgelbėtų šeimų palikuonių atsiminimai, surinkti per pastaruosius dešimtmečius. Ši artimybė kelionei į Japoniją suteikia papildomą sluoksnį: keliautojas, matęs kambarį, kuriame vizos buvo pasirašomos, Tsurugoje ar Yaotsu pamato ne abstrakčią istoriją, o tos pačios grandinės kitą galą.

Kaip suplanuoti maršrutą

Vieta	Kas ten yra	Kaip nuvykti
Tokijas	Atvykimo taškas, artimiausias tarptautinis oro uostas	Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nėra, jungiamasis skrydis per Europos ar Persijos įlankos mazgą
Tsuruga (Fukui prefektūra)	Žmoniškumo uosto muziejus	Greitasis traukinys iš Tokijo, apie 3 valandas
Yaotsu (Gifu prefektūra)	Sugiharos memorialinė salė ir parkas	Traukiniu iš Nagojos, tada vietiniu autobusu
Kamakura	Sugiharos kapas	Traukiniu iš Tokijo, apie valandą

Ką padaryti su telefonu prieš skrydį

Kadangi kelionė iš Vilniaus visada apima bent vieną persėdimą, o maršrutas po Japoniją veda per mažesnius miestelius, kur anglų kalba retesnė nei Tokijuje ar Kioto, verta eSIM įdiegti dar namuose, per Wi-Fi — QR kodas nuskaitomas tik vieną kartą, o planas laukia, kol telefonas pirmą kartą prisijungs prie tinklo Japonijoje. Tai ypač patogu Tsurugoje ir Yaotsu, kur be interneto sunkiau susigaudyti su vietiniais autobusų tvarkaraščiais ir mažesnių muziejų darbo valandomis. Jei diegiant kyla klausimų dėl to, ką reiškia užrašas „Aktyvinama“ ekrane, tai paaiškinta straipsnyje apie pirmą eSIM diegimą.

Kada vykti ir kiek laiko skirti

Tiek Tsuruga, tiek Yaotsu yra nedideli miesteliai be sezoninių apribojimų — juos galima aplankyti bet kuriuo metų laiku, o ruduo ar pavasaris patogiausi dėl švelnesnio oro ilgoms kelionėms traukiniu. Vienai dienai kiekvienam miesteliui paprastai užtenka, jei planuojama kaip užduotis pakeliui tarp didesnių miestų — Tsuruga natūraliai įsikomponuoja tarp Tokijo ir Kioto, o Yaotsu patogu aplankyti dieną iš Nagojos.

Papildomos detalės, kurios praverčia planuojant

Žmoniškumo uosto muziejus Tsurugoje dirba be poilsio dienų didžiąją metų dalį, tačiau uždarytas per naujametines šventes — verta patikrinti darbo laiką iš anksto, nes mažuose miesteliuose informacija anglų kalba internete kartais pasenusi. Yaotsu memorialinė salė yra mažesnė ir joje personalas dažniausiai kalba tik japoniškai, tačiau eksponatai ir vaizdo medžiaga turi angliškus subtitrus, taigi kalbos barjeras nėra kliūtis suprasti pagrindinę istoriją. Abiejose vietose įėjimas simbolinis, o apsilankymas paprastai netrunka ilgiau nei valandą-dvi, todėl juos lengva įtraukti kaip pusdienio stotelę pakeliui tarp didesnių miestų, nereikalaujant atskiros nakvynės.

Ar verta keliauti dėl to specialiai

Nei Tsuruga, nei Yaotsu nėra klasikiniame pirmos kelionės į Japoniją maršrute — dauguma keliautojų apie juos net nežino. Lietuviui ši kelionė turi kitą svorį: Kaune žinoma istorija apie žmogų, kuris rizikavo karjera, kad išgelbėtų svetimus žmones, Japonijoje turi apčiuopiamą, fizinę tąsą — muziejų, kuriame saugomi laiškai nuo tų pačių žmonių, ir kalvą, kurioje jo vardas įrašytas amžiams. Prieš planuojant maršrutą, verta peržiūrėti galimus duomenų planus ir nustatymų vadovus — likusi kelionės dalis priklauso nuo traukinių tvarkaraščių, kuriuos lengviausia tikrinti turint ryšį nuo pat nusileidimo.